Pigūs lėktuvų bilietai
Tęsinys… (7 dalis)
Paskutinė patikra prieš pigų skrydį.
Po paso registravimo patekęs į salę apėjau ją skersai ir išilgai, nes norėjau įvertinti situaciją ir suprasti, per kokį galą mes būsime pradėti laipinti ir kur viskas prasidės, kada ir kada tai pasibaigs. Toje patalpoje buvo keli monitoriai, kaip supratau ir kelios laipinimo į lėktuvą patalpos ir nukreipiamieji koridoriai. Buvo ir kelios prieš tai minėtos „Duty free“ parduotuvės. Pamažu salė pildėsi, šurmulys didėjo. O aš nenustygau vietoje, vis vaikščiojau ir šmirinėjau, kaip vietos nerandantis keliautojas. Galvojau, vaje, kiek žmonių pritraukia pigūs lėktuvų bilietai ir suteikia galimybę jiems pakeliauti. Po kai kurio laiko pastebėjau, kad jau susiformavo didoka eilė, kuri driekėsi nuo vieno įlaipinimo sektoriaus. O kur stoviu aš, pagalvojau, nejaugi teks stoti į galą, nors atėjau vos ne pirmas – su įkvėpimu tęsė pasakojimą pašnekovas. Bet nepasimečiau, prisiminiau kurie žmonės buvo laukiamoje salėje tuo metu kai užėjau po paso registravimo. Todėl laukiau ramiai ir toliau vaikštinėjau po salę sukdamas galvoje mintį, kaip mano rankinis bagažas, tiks matmenys, ar ne, nes papildomo neužsisakiau, o mano buvo orlaivio salono mažasis, kuris negalėjo viršyti matmenų, jei nepamenu 42-32-25cm. Kad 10 kg tokia rankinė neviršys net neabejojau, bet ar matmenys tiks, spėliojau. Pradėjau net iš rankinės traukti telefonus ir fotoaparatus, kuriuos įsidėjau į kelnių kišenę ir prisisegiau prie diržo, kad mano mažesnė rankinė, kurioje buvo piniginė ir kiti maži daiktai, tilptų į tą orlaiviui skirtą, nes leistinas bagažas tik vienas vienetas – pasidalino informacija Andrius. Bėgo minutės, kol neatėjo oro uosto darbuotojai ir nepradėjo tikrinti pasų, plėšyti laipinimui į lėktuvą skirtus bilietus ir tikrinti bagažo dydžius. Kai kurie keleiviai net matavo pagal tam skirtą bagažo metalinį šabloną. Palyginti bandžiau ir aš, bet pastebėjau, kad net ir su didesniais krepšiais žmonės praeidavo be patikros, mano emocijos rimo, nes buvau prie paskutinių įlaipinimo į lėktuvą patikros vartų. Priėjus prie eilės pradžios, kur norėjau prisitrinti ir aš, viena ir gana simpatiška panelė pasiūlė: „prašom“ sako, Jūs buvote priešais mane. Net sutrikau, nusišypsojau ir atsakiau, „prašom ir Jus“, juk nesipešti dėl vietos stovima – tikino į mus žiūrintis Andrius. Panelė padėkojo, nusišypsojo ir stojome prie patikros. Ji ir aš padavėme skirtingoms panelėms, kurios tikrino dokumentus, bagažą ir pasą įlaipinimui. Mano aviabilieto šaknelė su brūkšniniu kodu buvo nuplėšta, o pats bilietas pažymėtas kryželiu. Nežinau kodėl, bet mano patikra buvo baigta ir aš iškart nuskubėjau toliau paskui kitus į skrydį prisidavusius keliautojus, kurių buvo virš 100, todėl nenorėjau atsilikti ar likti paskutiniu. Bet pirmuoju būti taip pat nesinorėjo, nes rinkau kaip elgtis ir kur eiti informaciją. Praėjęs nedidelį koridoriuką nusileidau laiptais, kur mačiau tikrai pirmą aukštą, tai yra jau išasfaltuotą pagrindą už durų. Durys į lauką buvo užrakintos, todėl visi praėję paskutinę patikrą pradėjo rinktis ir bazuotis nedidelėje aikštelėje ir ant laiptų, kuriais turėjo nusileisti žemyn, kad išeitų. Supratau, kad lauksime dar vienų darbuotojų leidimo eiti prie lėktuvo, nes prieduris matės, kad prie lėktuvo privažiuoja krovinių ir bagažo pristatymo automobilis ir kuro papildymo transportas. Žiūrėti buvo smagu, nes ne kasdien matau, kaip pildomi lėktuvo kuro bakai iš arti.
