Pigūs lėktuvų bilietai
Tęsinys… (6 dalis)
Paso patikrinimas ir registracija.
Po pirminio daiktų patikrinimo ir krepšių peršvietimo pasiekėme antrą salę, kurioje buvo išsidėsčiusios parduotuvės pavadinimu „Duty free“, kur keliautojai gali įsigyti prekių pigiau ir be muito. Nors kainomis buvau suabejojęs, ar tikrai jos be muito, nes buvo panašios kaip ir eilinėje Lietuvos parduotuvėlėje – kreiva šypsena kalbėjo Andrius. Pirmame aukšte buvo visos parduotuvės, o antrame aukšte buvo kažkoks pristatymas-paroda, į kurį kvietimą įteikė mergaitė jau po daiktų patikrinimo, bet noro klaidžioti nebuvo, nes vis galvojau kur reikia eiti toliau. Todėl iš anksto buvau nusistatęs prieš visokiausius nukrypimus nuo kurso. Sukinėjausi, blaškiausi, nes žinojau, kur man eiti toliau. Pradėjau nervintis ir šaltai prakaituoti, nes neįsivaizdavau, kur man toliau eiti ir kokios procedūros. Kol visame tame informacijos sraute neišryškėjo ir iškart nepamačiau langelių su metaliniais varteliais ir su pasais laukiančių žmonių – pašnekovas pradėjo stipriai šypsotis ir prasitarė, kad tie langeliai paso registravimui buvo po nosimi, tik jis nematė jų dėl per didelio susijaudinimo ir informacijos kiekio. Taigi, priėjus prie šarvuoto langelio, kaip įtariau ir pro mažą tarpelį pateikęs savo tarptautinį pasą pasilabinau su darbuotoju, nerėkiau, tik linkčiojau galvą, nes abejoju ar jis sakant jis būtų išgirdęs mano žodžius. Todėl atlikau visas procedūras, man buvo gražintas pasas ir praleistas pro baltas matines duris, už kurių man atsivėrė Vilniaus oro uostos kita pusė, kurioje jau buvo „stumdomi“ didžiuliai orlaiviai ir vienas po kito jie kildavo į Lietuvos dangų, o vėliau ir virš jos debesų. Taigi, blaškymosi jau buvo mažiau, salėje buvome vos kokie 6-10 žmonių, nes atvykome kone pirmieji. Laukiau kitų žmonių elgesio, stebėjau juos, rankose glamžiau pigiai įsigytus lėktuvo bilietus, nes ir toliau rinkau informaciją, jos vis dar trūko, kaip ir kur reikės laipintis į lėktuvą.